Vodų tautiniai simboliai
vėliava
Vodai yra maža tauta, kompaktiškai gyvenanti Leningrado srities Kingisepo rajone ir yra Latvijos ir Lietuvos krievingų protėviai. Vodų kalba priklauso finougrų kalbų šeimai ir yra labai artima estų kalbai. Pagal Rusijos gyventojų surašymą, vodais save laiko mažiau nei 100 žmonių. Šiek tiek mažiau vodų taip pat gyvena Estijoje.
Vodų tautinė vėliava. 2002 m. autorius – A. Gurinovas
Pirmąją neoficialią vodų vėliavą internetinės svetainės Virtual Votia projekto metu sukūrė Ferencas Valošas (Ferenc Valoczy). Mėlyna vėliavos spalva simbolizavo finougriškas vodų šaknis, žalia spalva panaudota pagal analogiškas kitų Baltijos finų tautų – vepsių, karelų, lyvių – valstybines vėliavas. Tačiau ši vėliava, kaip sakoma, „neprigijo“. Vodų organizacijos nepradėjo jos naudoti ir šis projektas taip ir liko virtualus.
Svetainės „Virtuali Vodija“ (dabar svetainės nebėra) galva su Ferenco Valošo vėliavos projektu.
Naująją vodų simboliką 2002 metais sukūrė autorių komanda: menininkas ir poetas „Vodų žemės dainius“ Aleksandras Gurinovas (pagrindinis autorius), T. Efimova, S. Efimovas, V. Zernovas (konsultantai). 2002 m. gruodžio 15 d. naujieji simboliai – herbas ir vėliava – buvo oficialiai patvirtinti.
herbas
Vodų herbas ir vėliava.
Vodų herbas – apverstas sidabrinis kylis mėlyname skyde ir raudonas kryžius aštriais galais viduryje:
-
Pagrindiniu herbo elementu buvo pasirinktas baltas kylis, nes tautos savivardis „vaddja“ verčiamas kaip „kylis“. Sidabrinis kylis taip pat asocijuojasi su vietiniais šios žemės gyventojais vodais, kurių šaknys yra giliai įaugusios jų gimtojoje žemėje.
-
Mėlyni trikampiai simbolizuoja Suomijos įlankos ir Peipaus ežero vandenis, kurie supa vodų gyvenamąsias žemes. Baltas kylis čia taip pat simbolizuoja vodų žemę, kuri yra tarp įlankos ir ežero.
-
Konkrečios formos raudonas kryžius (tokios formos akmeniniai kryžiai labai dažni vodų žemėse) simbolizuoja per daugelį karų žuvusių protėvių atminimą ir ryšį tarp kartų. Taip pat manoma, kad raudonas kryžius simbolizuoja ir stilizuotą gauromečio žiedą.
Akmeninis kryžius Kingisepe.
Heraldinio skydo papuošimu buvo pasirinkta vodų langų apvadams būdinga forma. Viena iš enografų hipotezių – kiekviena šeima turėjo individualias išsikyšimų formas ir jų skaičių langų apvaduose t. y. jie veikė kaip savotiški skiriamieji ženklai. Hipotezė yra labai abejotina, tačiau papuošimas herbe atrodo gana organiškai.
Tradicinis vodų langų apvadas ir vodų herbas, dekoruotas lango apvado forma.
Tradiciniai vodų apvadai (Vodų kultūros muziejaus fotografija) ir vodų herbas, dekoruotas apvadų forma. Nacionalinė vodų vėliava buvo sukurta pagal herbą ir visiškai atkartoja jo simboliką. Vėliavos ilgis turi būti dvigubai didesnis už jos plotį (šiuo atveju, kampas tarp balto kylio kraštinių yra 90 laipsnių, ir raudono kryžiaus kraštinės tampa lygiagrečios baltam kyliui. Nors praktikoje taip pat naudojamos trumpesnės vėliavos, kurių proporcijų santykis 2: 3 ir t.t.
Vodų vėliava festivalyje „Lužickaja skladčina“ Lužicų kaime, Leningrado srityje, Kingisepo rajone, 2015 m.
Dabar vodų vėliava naudojama kasmetiniame folkloro festivalyje „Lužickaja skladčina“ ir kasdien plevėsuoja Vodų kultūros muziejuje Lužicų kaime. Vodų vėliavą taip pat naudoja Vodų kultūros draugija, reprezentuodama vodus per visus finougrų tautų organizuojamus renginius.
Viktoro Lomancovo web-kanalas „Русский центр флаговедения и геральдики“.
Šaltiniai
-
А.Потравнов, Т. Хмельник "О некоторых особенностях изготовления каменных крестов". https://regionavtica.ru
-
Mediju projekts "Nacionālais akcents" https://nazaccent.ru/